Besimokančiųjų stebėsena, parama ir įtrauktis mokymosi duomenų analizės pagrindu

savivaldus mokymasis yra svarbi konceptuali sistema, apimanti kelis mokymosi aspektus: kognityvinį, metakognityvinį, elgesio, motyvacinį ir emocinį (Panadero, 2017). Zimmerman’as (2000) sukūrė savivaldaus mokymosi proceso modelį, suskirstytą į tris etapus: (1) numatymas, (2) atlikimas ir (3) savirefleksija. Pirmajame etape besimokantys asmenys išsikelia tikslus, aktyvina mokymosi strategijas ir stengiasi pasiekti užsibrėžtus tikslus; atlikimo etape jie atlieka užduotį, stebi savo pažangą ir naudoja įsitraukimo ir motyvacijos palaikymo strategijas. Galiausiai savirefleksijos etape besimokantieji įvertina savo veiklos rezultatus, kurie turės teigiamos arba neigiamos įtakos jų vėlesnei veiklai. (Zimmerman ir Moylen, 2009; Panadero, 2017).

tyrimui vertinga informacija ir duomenys, kurie saugomi elektroniniame įrenginyje, gaunami arba perduodami elektroniniu įrenginiu (Electronic CSI, 2008).

Rourke et al. (2001, p. 51) teigia, kad "socialinis buvimas - tai besimokančiųjų gebėjimas projektuoti savo asmenines savybes į tiriamąją bendruomenę, taip pristatant save kaip "tikrus žmones". 

konkrečios disciplinos žinios ir aukštesnio lygio mąstymo įgūdžiai, motyvacija, priklausymo jausmas ir gerovė, geresni santykiai mokantis ir bendradarbiaujant su kolegomis.

Savivaldus mokymasis