Besimokančiųjų stebėsena, parama ir įtrauktis mokymosi duomenų analizės pagrindu

technikos ir metodai, kuriuos dėstytojas taiko siekdamas padėti studentams mokytis. Veiksmingos mokymo strategijos apima išankstinį planavimą, mokymosi tikslų ir sėkmės kriterijų pateikimą, bei nuoseklų grįžtamojo ryšio teikimą (Maine, N/A; NSW Government, 2022). 

tai priemonė, skirta vertinti, interpretuoti ir analizuoti besimokančiųjų generuojamus duomenis internetinėje mokymosi aplinkoje, kad dėstytojas galėtų veiksmingiau vykdyti mokymosi ir mokymo procesus, imtis intervencijų, kad laiku patartų ar konsultuotų besimokančiuosius ir taip padidintų jų akademinę sėkmę. (Volungevičienė ir kt., 2021, 12). Skiriamos keturios pagrindinės mokymosi analizės kategorijos: (1) aprašomoji (kas įvyko?); (2) prognozuojamoji (kas bus toliau?); (3) diagnostinė (kodėl taip atsitiko?); (4) nurodomoji (daryk taip, kad pagerėtų).

LAD yra svarbus mokymosi analizės pogrupis ir reiškia vizualinį automatiškai sistemos sugeneruotos informacijos atvaizdavimą. LAD - tai informacijos vizualizavimo priemonės, kuriomis informacija pateikiama ir vaizduojama patogiu vartotojui būdu ir kurios suteikia "prasmingų ir praktiškai pritaikomų įžvalgų iš pirmo žvilgsnio". (Pokhrel & Awasthi, 2021:93).

Mokymosi pažanga apibūdina didėjantį tam tikros srities žinių, įgūdžių ir požiūrių įgijimo sunkumą ir sudėtingumą. Dėstytojai turi gebėti nustatyti, kada ir kaip įsiterpti, kad skatintų tolimesnį studentų mokymąsi.       

Konkretus teiginys, tiksliai apibūdinantis, ką studentas gebės atlikti tam tikru pamatuojamu būdu. Tam tikrai kompetencijai gali būti apibrėžtas daugiau nei vienas pamatuojamas mokymosi rezultatas (Gosselin, 2020). 

 Masiniai atvirieji nuotoliniai kursai

Mokymosi valdymo sistema

savivaldus mokymasis yra svarbi konceptuali sistema, apimanti kelis mokymosi aspektus: kognityvinį, metakognityvinį, elgesio, motyvacinį ir emocinį (Panadero, 2017). Zimmerman’as (2000) sukūrė savivaldaus mokymosi proceso modelį, suskirstytą į tris etapus: (1) numatymas, (2) atlikimas ir (3) savirefleksija. Pirmajame etape besimokantys asmenys išsikelia tikslus, aktyvina mokymosi strategijas ir stengiasi pasiekti užsibrėžtus tikslus; atlikimo etape jie atlieka užduotį, stebi savo pažangą ir naudoja įsitraukimo ir motyvacijos palaikymo strategijas. Galiausiai savirefleksijos etape besimokantieji įvertina savo veiklos rezultatus, kurie turės teigiamos arba neigiamos įtakos jų vėlesnei veiklai. (Zimmerman ir Moylen, 2009; Panadero, 2017).

tyrimui vertinga informacija ir duomenys, kurie saugomi elektroniniame įrenginyje, gaunami arba perduodami elektroniniu įrenginiu (Electronic CSI, 2008).

Rourke et al. (2001, p. 51) teigia, kad "socialinis buvimas - tai besimokančiųjų gebėjimas projektuoti savo asmenines savybes į tiriamąją bendruomenę, taip pristatant save kaip "tikrus žmones".