Besimokančiųjų stebėsena, parama ir įtrauktis mokymosi duomenų analizės pagrindu

tai rodiklis, kuriuo vertinama, kaip studentams sekasi plėtoti ir tobulinti žinias ir įgūdžius. 

The Glossary of Education Reform, teigiama, kad "įsitraukimas reiškia studentų dėmesio, smalsumo, susidomėjimo, optimizmo ir aistros laipsnį, kurį jie rodo mokydamiesi ar būdami mokomi, o tai reiškia ir jų motyvaciją mokytis ir daryti pažangą mokymosi procese". Ši apibrėžtis susijusi ne tik su besimokančiaisiais, bet ir su švietimo įstaigų vadovais, dėstytojais ir kitais išoriniais veiksniais, kurie gali "įtraukti" besimokančiuosius į mokymosi planavimą ir sprendimų dėl jų mokymosi priėmimo procesą. Besimokančiųjų įsitraukimas yra susijęs su laiko ir pastangų, kurios buvo investuotos į mokymosi patirties optimizavimą, santykiu. Įsitraukimas gali pasireikšti elgesiu, mąstymo procesais ir emocijų požymiais. Kitaip tariant, įsitraukimas suvokiamas kaip elgesio, pažinimo ir emocinis aspektas

tai gebėjimas rasti, kritiškai vertinti ir skaityti duomenis, dažnai ne tik jų skaitinę ir kiekybinę formą. Mokymosi duomenų analizė orientuota į besimokančiųjų duomenų rinkimą ir generavimą siekiant pagerinti mokymo ir mokymosi patirtį. Tačiau nuo dėstytojų ir besimokančiųjų skaitmeninio raštingumo įgūdžių priklauso, ar MDA generuojami duomenys padės mokyti ir mokytis, ar ne.

šioje mokomojoje medžiagoje, duomenys - tai informacija, kurią renkame apie besimokančiuosius. Jie gali būti gaunama iš apklausų, testų, besimokančiųjų sąveikos su mokymosi ištekliais ar veikla ir pan.

kaip aprašyta EUA ataskaitoje, įrodymais grįstas mokymas ir mokymasis apima keletą etapų: (1) sprendimas dėl sprendžiamo klausimo, (2) įrodymų rinkimas ir analizė, (3) projektas, tikslai ir vertinimo rodikliai, (4) įgyvendinimas ir praktika, (5) įrodymais pagrįstų sprendimų priėmimas siekiant tobulinti procesą (Emplit ir Zhang, 2020). 

gebėjimas įsivertinti savo gebėjimus ir įgūdžius. Kompetencija - tai bendras teiginys, apibūdinantis pageidaujamas programą baigusio (arba dalyką baigusio) studento žinias, įgūdžius ir elgesį. Kompetencijos paprastai apibrėžia taikomuosius įgūdžius ir žinias, kurios leidžia žmonėms sėkmingai veikti profesinėje, švietimo ir kitose gyvenimo srityse (Gosselin, 2020).     

 mokymosi duomenų analizės informacijos atvaizdavimo langas (angl. Learning analytics dashboard).

Mokymosi duomenų analizė (angl. Learning analytics)

labai svarbus sėkmingo mokymosi komponentas, apimantis mokymosi proceso savireguliaciją ir savirefleksiją bei kontroliuojantis mąstymo procesus (Medina ir kt., 2017).

konkrečių mokymo ir mokymosi projektavimo sprendimų suvokimas ir tų sprendimų priežastys (Griffith et al., 2016).

technikos ir metodai, kuriuos dėstytojas taiko siekdamas padėti studentams mokytis. Veiksmingos mokymo strategijos apima išankstinį planavimą, mokymosi tikslų ir sėkmės kriterijų pateikimą, bei nuoseklų grįžtamojo ryšio teikimą (Maine, N/A; NSW Government, 2022). 

tai priemonė, skirta vertinti, interpretuoti ir analizuoti besimokančiųjų generuojamus duomenis internetinėje mokymosi aplinkoje, kad dėstytojas galėtų veiksmingiau vykdyti mokymosi ir mokymo procesus, imtis intervencijų, kad laiku patartų ar konsultuotų besimokančiuosius ir taip padidintų jų akademinę sėkmę. (Volungevičienė ir kt., 2021, 12). Skiriamos keturios pagrindinės mokymosi analizės kategorijos: (1) aprašomoji (kas įvyko?); (2) prognozuojamoji (kas bus toliau?); (3) diagnostinė (kodėl taip atsitiko?); (4) nurodomoji (daryk taip, kad pagerėtų).

LAD yra svarbus mokymosi analizės pogrupis ir reiškia vizualinį automatiškai sistemos sugeneruotos informacijos atvaizdavimą. LAD - tai informacijos vizualizavimo priemonės, kuriomis informacija pateikiama ir vaizduojama patogiu vartotojui būdu ir kurios suteikia "prasmingų ir praktiškai pritaikomų įžvalgų iš pirmo žvilgsnio". (Pokhrel & Awasthi, 2021:93).

Mokymosi pažanga apibūdina didėjantį tam tikros srities žinių, įgūdžių ir požiūrių įgijimo sunkumą ir sudėtingumą. Dėstytojai turi gebėti nustatyti, kada ir kaip įsiterpti, kad skatintų tolimesnį studentų mokymąsi.       

Konkretus teiginys, tiksliai apibūdinantis, ką studentas gebės atlikti tam tikru pamatuojamu būdu. Tam tikrai kompetencijai gali būti apibrėžtas daugiau nei vienas pamatuojamas mokymosi rezultatas (Gosselin, 2020). 

 Masiniai atvirieji nuotoliniai kursai

Mokymosi valdymo sistema

savivaldus mokymasis yra svarbi konceptuali sistema, apimanti kelis mokymosi aspektus: kognityvinį, metakognityvinį, elgesio, motyvacinį ir emocinį (Panadero, 2017). Zimmerman’as (2000) sukūrė savivaldaus mokymosi proceso modelį, suskirstytą į tris etapus: (1) numatymas, (2) atlikimas ir (3) savirefleksija. Pirmajame etape besimokantys asmenys išsikelia tikslus, aktyvina mokymosi strategijas ir stengiasi pasiekti užsibrėžtus tikslus; atlikimo etape jie atlieka užduotį, stebi savo pažangą ir naudoja įsitraukimo ir motyvacijos palaikymo strategijas. Galiausiai savirefleksijos etape besimokantieji įvertina savo veiklos rezultatus, kurie turės teigiamos arba neigiamos įtakos jų vėlesnei veiklai. (Zimmerman ir Moylen, 2009; Panadero, 2017).

tyrimui vertinga informacija ir duomenys, kurie saugomi elektroniniame įrenginyje, gaunami arba perduodami elektroniniu įrenginiu (Electronic CSI, 2008).

Rourke et al. (2001, p. 51) teigia, kad "socialinis buvimas - tai besimokančiųjų gebėjimas projektuoti savo asmenines savybes į tiriamąją bendruomenę, taip pristatant save kaip "tikrus žmones". 

konkrečios disciplinos žinios ir aukštesnio lygio mąstymo įgūdžiai, motyvacija, priklausymo jausmas ir gerovė, geresni santykiai mokantis ir bendradarbiaujant su kolegomis.

Savivaldus mokymasis

Virtuali mokymosi aplinka