1.1.1. AŠI, MOOC, mikrokredencialai ES ir pasaulyje
Mikrokredencialų sąvoka tikrai nėra nauja. Trumpos mokymosi programos ir mažos apimties mokymosi veiklos, už kurias gaunami sertifikatai, egzistuoja jau daugelį metų; jos siūlomos įvairių paslaugų teikėjų. Daugiausia dėmesio pastarieji skyrė informacijos sklaidai ir tęstiniam profesiniam tobulėjimui, kad būtų galima kvalifikuotiems specialistams ir darbuotojams kelti kvalifikaciją. Kai kurių profesijų atstovams kokybės ir patikimumo užtikrinimo tikslais (pvz., medicinos profesijų atstovams) reikia nuolat tobulėti ir kelti kvalifikaciją. Lyginant su mikrokredencialus su makrokredencialais, gaunamais už mokslo laipsnį ar kvalifikaciją, mikrokredencialai gali būti priemone, padedančia išskaidyti ar sutrumpinti ilgesnes mokymosi programas, kad jos būtų lankstesnės, lengviau įgyvendinamos ir įvairesnės.
Europos Sąjungoje skaitmeninio mokymo ir mokymosi idėjos išsivystė iš atvirųjų švietimo išteklių (AŠI) bei masinių atvirųjų nuotolinių mokomųjų dalykų (angl.MOOC) koncepcijos; abiejose srityse daugiausia dėmesio skiriama didžiuliam segmentuoto skaitmeninio mokymosi galimybių potencialui, susijusiam su nuolatiniu besimokančiųjų dalyvavimu.
Per pastaruosius kelerius metus buvo išplėtota idėja naudotis šiais mikro-mokymosi segmentais siekiant įgyti kvalifikaciją. 2018-ieji jau buvo metai, kai nuotolinio mokymosi platformos (tokios kaip "Class Central" https://www.classcentral.com/ ) siūlė šias atviro mokymosi galimybes. Tačiau siūlomų kredencialų skirtumai neatitiko besimokančiųjų, universitetų ir darbo rinkos poreikių.
Todėl Europos atvirųjų mokymosi dalykų konsorciumas (angl. Europeans MOOC Consortium - EMC) parengė bendrąją mikrokredencialų sąrangą (angl. Common Micro-credential Framework - CMF), kurioje siūlomas nuoseklus mokymosi visą gyvenimą standartas. Ši Bolonijos konvenciją atitinkanti koncepcija yra integruota į Europos kvalifikacijų sąrangą (EKS), kuri galioja aukštajam mokslui, taip pat profesiniam mokymui ir mokymuisi. Dėmesio sutelkimas į mokymosi rezultatus padeda užtikrinti tinkamą darbo rinkos poreikių (žinių, įgūdžių ir kompetencijų) ir švietimo bei profesinio mokymosi nuostatų atitiktį. Šiuo plataus spektro požiūriu grindžiama bendroji mikrokredencialų sąranga (CMF) palengvina mikrokredencialų pripažinimą neformaliojo mokymosi ir savišvietos srityse. Ji taip pat skatina kvalifikacijų perkėlimą ir naudojimą skirtingose nacionalinėse švietimo ir mokymosi sistemose, kad būtų ugdomi gebėjimai pagal Europos įgūdžių programą (angl. European Skills Agenda).
Kituose pasaulio regionuose galima pastebėti daug daugiau veiklų, galbūt dėl to, kad švietimas yra labai svarbi tema ne tik visuomeniniu, bet ir ekonominiu požiūriu. Rinkos priekyje yra JAV ir Australija. Daugybė naujovių buvo ir tebėra bandomos, diegiamos ir vertinamos akademinėse studijose.
Keliuose ES projektuose buvo aptartos mikrokredencialų savybės ir naudojimas. Dauguma rezultatų yra apibendrinti baigiamojoje ataskaitoje "Europos požiūris į mikrokredencialus" (The Final report of ‘A European Approach to Micro-Credentials’, 2020), pasiekiamoje: https://education.ec.europa.eu/sites/default/files/document-library-docs/european-approach-micro-credentials-higher-education-consultation-group-output-final-report.pdf .
Skaidrumas ir kokybė tapo svarbiausiais aspektais siekiant mikrokredencialų pripažinimo visoje ES.
1.1. pav. Mikrokredencialo vizija
2022 m. ES Komisija patvirtino mikrokredencialų apibrėžimą dokumente - “Pasiūlymas Tarybos rekomendacija dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui skatinti", pasiekiamą https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52021DC0770 (ang. ‘Proposal for a Council Recommendation on a European approach to MicroCredentials for lifelong learning and employability’ https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9237-2022-INIT/en/pdf .
ES tikisi, kad aukštojo mokslo institucijos priims šį "Pasiūlymą" ir iki 2023 m. pabaigos parengs įgyvendinimo koncepciją (§ 21, p. 22). Visų pirma ES mikrokredencialų sistema siekiama suderinti didelę aukštosiose mokyklose (ir kitose švietimo srityse) išduodamų sertifikatų įvairovę, dėl kurių pripažinimo šiuo metu kyla įvairių problemų.