2.1.1. Klausimai, kuriuos dėstytojas turi sau užduoti analizuodamas studentų įsitraukimo duomenis

Dėstytojai turi užduoti sau klausimus apie tai, kokius įrodymus jie nori gauti iš mokymosi analizės.  

Van de Bogaard ir kiti (2016) suformulavo sąrašą klausimų, į kuriuos dėstytojai turėtų atsakyti kiekviename įrodymų analizės etape. 

Pirmiausia dėstytojai gali naudoti mokymosi duomenų analizę, kad sužinotų, ar studentai susipažino su studijų dalyko dokumentais, kuriuose pateikiama informacija apie mokymosi rezultatus ir vertinimą (žr. 1 pav.). 

 

1 pav. Klausimai, kuriais siekiama gauti įrodymų apie tai, kaip studentai susipažįsta su bendra informacija apie studjų dalyką. (adaptuota iš Van den Bogaard et al., 2016, p.7) 


Kita klausimų grupė (žr. 2 pav.) susijusi su tuo, kaip studentai nusprendžia susipažinti su mokymosi medžiaga. Taip pat naudinga pastebėti "laisvo naudojimosi" (angl. free riding) problemą (Van den Bogaard et al., 2016: 7). 

 

2 pav. Klausimai, kuriais siekiama gauti įrodymų apie studentus ir mokymosi veiklą (adaptuota iš Van den Bogaard et al., 2016, p.7) 


Mokymosi duomenų analizė taip pat leidžia studentams atsakyti į daugelį klausimų, susijusių su grupinio darbo užduotimis ir diskusijomis. Dėstytojai gali patikrinti ir studentų pasisakymų forume dažnumą, ir kokybę. Klausimai, kuriais jie turėtų vadovautis analizuodami įrodymus, turėtų būti tokie, kaip parodyta 3 pav.  


 

3 pav. Klausimai, kuriais siekiama gauti informacijos apie studentų dalyvavimą grupės veikloje (adaptuota iš Van den Bogaard et al., 2016, p.8) 


Last modified: Monday, 27 February 2023, 9:04 AM