Besimokančiųjų stebėsena, parama ir įtrauktis mokymosi duomenų analizės pagrindu

Pavadinimas: Keleto skirtingų vertinimo strategijų kūrimas siekiant rinkti ir palyginti duomenis nuotoliniame studijų dalyke.

Universitetas: Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Trepulė ir Tamoliūnė, 2022, magistrantūros studijų dalykas “Concepts of adult education” (anglų k.), Lietuva

Sąrangos dalis: Skirtingų besimokančiųjų pažangos įrodymų šaltinių svarstymas, derinimas ir vertinimas.

Kokias DigiCompEdu modelio kompetencijas ir mokymosi rezultatus mes nagrinėjame?

Svarbiausi aspektai: Šiame pavyzdyje pristatomas mišriuoju būdu teikiamas suaugusiųjų švietimo studijų dalykas. Kadangi šis dalykas yra pasirenkamas ir studentai patys gali pasirinkti jį studijuoti, dėstytojui yra svarbu žinoti, kokie yra jų lūkesčiai ir poreikiai. Tai padeda peržiūrėti mokymosi turinį, atnaujinti temas, praktines užduotis ir grupinius darbus. Kadangi dauguma studentų yra dirbantys suaugę, pedagogai, arba žmogiškųjų išteklių specialistai, didesnė dalis užsiėmimų vyksta nuotoliu. Todėl per visą semestrą galima įtraukti ir suplanuoti keletą skirtingų veiklų ir, pasitelkiant mokymosi duomenų analizę, stebėti studentų mokymosi pažangą.

Dalis studijų dalykų skirta atvirajam švietimui ir jo galimybėms skatinti mokymąsi visą gyvenimą.

Žinių lygio nustatymas paskaitos pradžioje

Prieš pristatydami "atvirojo švietimo" sąvoką, dėstytojai nori sužinoti, kiek pažengę yra besimokantieji ir ar jie laiko save pradedančiaisiais, pažengusiais, kompetentingais ar ekspertais atvirojo švietimo srityje (1 pav.). Šiam tikslui pasiekti naudojamas MsTeams Forms įrankis, leidžiantis greitai atlikti balsavimą realiuoju laiku vaizdo konferencijų kambaryje. Ši priemonė leidžia dėstytojams įvertinti ir nustatyti pradinį besimokančiųjų žinių lygį.

1 pav. Trumpa apklausa pirminiam studentų žinojimo lygiui nustatyti

Pagrindinių temos sąvokų supratimo vertinimas

Siekiant įvertinti, kaip besimokantieji supranta pagrindines sąvokas, naudojama kita interaktyvi priemonė (mentimeter.com), kuria renkama pagrindinė informacija apie tai, ką jiems reiškia atvirasis švietimas (2 pav.). Ši veikla leidžia dėstytojams pamatyti, ar besimokantieji turi panašų supratimą, kokie yra populiariausi atsakymai, ar yra netipinių ar netikslių atsakymų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti per paskaitą ar diskusijų metu. Rezultatai gali būti naudojami kaip mokymo ir mokymosi gairės ir padėti planuoti būsimus užsiėmimus.

2 pav. Interaktyvios užduoties, skirtos įvertinti, kaip studentai supranta temos raktinius žodžius paskaitos pradžioje, pavyzdys.

Tokiu būdu tolesnė užsiėmimų veikla planuojama atsižvelgiant į aspektus, kuriuos besimokantieji paminėjo dalydamiesi įžvalgomis apie tai, kas yra atvirasis švietimas.

Išėjimo bilietas 3-2-1

Užsiėmimo pabaigoje besimokančiųjų buvo paprašyta užpildyti išėjimo bilietą "3-2-1" (naudojant "Google" apklausos formą), kuriame jie turėjo įvardyti 3 dalykus, kuriuos sužinojo šiandienos užsiėmime, 2 dalykus, apie kuriuos norėtų sužinoti daugiau, ir 1 klausimą, į kurį, jų manymu, liko neatsakyta (3 pav.). Šią veiklą dėstytojos suplanavo iš anksto, kad būtų lengviau stebėti ir vertinti, ar studentai įsisavino pagrindinę informaciją ir ar yra dalykų, kuriuos reikėtų išsiaiškinti ar išsamiau išnagrinėti kitų paskaitų metu. Tuo pačiu, tai padeda pamatyti, ar jų atsakymuose daugiausia dėmesio skiriama kitiems ar tiems patiems atvirojo švietimo aspektams, kurie buvo paminėti užsiėmimo pradžioje.

3 pav. Išėjimo bilieto "3-2-1" vertinimo veikla paskaitos pabaigoje

Grįžtamojo ryšio rinkimas paskaitos pabaigoje

Kita veikla yra naudojama kitų užsiėmimų pabaigoje, siekiant stebėti besimokančiųjų mokymosi progresą. Čia studentų prašoma pateikti atsiliepimus apie tos dienos užsiėmimą (4 pav.). Ši veikla taip pat naudojama ugdomojo vertinimo tikslais ir padeda įvertinti, kaip besimokantieji supranta konkrečias temas, leidžia jiems apmąstyti, kaip jie gali pritaikyti naujas žinias savo kasdienėje ar profesinėje praktikoje. Be to, ji padeda dėstytojams pamatyti, kokius mokymosi išteklius ar užduotis besimokantieji laikė naudingiausiais. Šiai veiklai naudojama "Moodle" grįžtamojo ryšio priemonė.

4 pav. Grįžtamasis ryšys apie šiandienos užsiėmimą, naudojamas užsiėmimo pabaigoje

Minėti pavyzdžiai rodo, kaip galima integruoti ir pritaikyti įvairias priemones, kad būtų galima rinkti įrodymais pagrįstus duomenis apie besimokančiųjų tam tikros temos supratimą ir žinias. Visos užduotys įkeltos į Moodle ir sukurtos taip, kad besimokantieji galėtų pažymėti užduoties atlikimą, kai užduotis yra baigta.

Studentų mokymosi progreso stebėsena

Norėdamas susidaryti platesnį besimokančiųjų pažangos vaizdą, dėstytojas naudojasi Moodle pažangos juosta. Besimokantieji gali pažymėti, kokią veiklą atliko, ir taip stebėti savo mokymosi pažangą. Šio įrankio dėka dėstytojos gali matyti, ar besimokantieji nuosekliai mokosi, ar jiems įdomu stebėti savo mokymąsi, kokius išteklius jie peržiūrėjo ir kokias užduotis atliko (5 pav.).

5 pav. Studentų pažangos stebėsena (pažangos juosta)

Aktualumas dėstytojams: Yra daugybė priemonių ir įvairios veiklos, kurias galima naudoti renkant įrodymus apie besimokančiųjų pažangą. Norint derinti ir rinkti įvairius mokinių pažangos įrodymų šaltinius, svarbu iš anksto suplanuoti nuoseklią veiklą, skatinančią studentų metakogniciją. Kaip nurodoma šiuo konkrečiu atveju, įrodymams apie mokymosi pažangą rinkti buvo naudojamos įvairios priemonės ir veiklos: nurodomas tam tikros temos žinių lygis -> fiksuojamas pagrindinės sąvokos supratimas -> įvardijami svarbiausi dalykai, kurie buvo išmokti ir ką dar reikia išmokti -> galvojama, kaip šias žinias galima pritaikyti praktiškai. Galiausiai atliekama bendra pažangos juostos analizė, leidžianti stebėti mokymąsi iš platesnės perspektyvos. Turėdami šią informaciją, dėstytojai gali dalintis įžvalgomis ir aptarti su besimokančiaisiais bendrą pažangą, išsakyti susirūpinimą dėl jų įsitraukimo ar dalyvavimo, motyvuoti juos stebėti savo mokymąsi ir aptarti tolesnio mokymosi poreikius, kad mokymasis atitiktų besimokančiųjų lūkesčius ir poreikius.