Gerosios praktikos pavyzdys

Pavadinimas: Atvejo studija apie anglų kalbos nuotolinių studijų dalyką (Volungeviciene et al., 2021)

Universitetas: Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuva

Sąrangos dalis: B - Metakognityvinės strategijos studentų akademinei sėkmei įvertinti

Kokias DigiCompEdu modelio kompetencijas ir mokymosi rezultatus mes nagrinėjame?


KOMPETENCIJOS

MOKYMOSI REZULTATAI

Savivaldus mokymasis

Aktyvus besimokančiųjų įtraukimas

Įrodymų analizė





- Naudoti skaitmenines technologijas (pvz., e. portfelį, studentų tinklaraščius), kad studentai galėtų fiksuoti ir pristatyti savo darbą.

- Naudoti skaitmenines technologijas naujoms sąvokoms vizualizuoti ir paaiškinti jas motyvuojančiu ir įtraukiančiu būdu, pavyzdžiui, naudojant animaciją ar vaizdo įrašus.

- Kurti ir įgyvendinti mokymosi veiklą, kurios metu gaunami duomenys apie besimokančiųjų veiklą ir rezultatus.


Svarbiausi aspektai: Šiame gerosios praktikos aprašyme pristatoma metakognityvinė mokymosi veikla, kuri yra sukurta ir vykdoma nuotoliniame anglų studijų dalyke Moodle aplinkoje (ir virtualiame konferencijų kambaryje). Čia dėstytojas sukūrė įvairias mokymosi veiklas, kurios padėtų rinkti įrodymus apie besimokančiųjų akademinę sėkmę ir mokymosi dizainą.

Tokios užduotys, kaip darbas grupėse, individualus darbas, darbas porose, diskusijos ir analizė, leidžia dėstytojams geriau įtraukti besimokančiuosius. Taip pat įvadiniai pristatymai, apmąstymai ir grįžtamasis ryšys, teikiamas kitiems studentams ir gaunamas iš jų, daro įtaką studentų kognicijai. Štai keletas dalyke taikomų strategijų:

Dviejų skaidrių PowerPoint pristatymas

Kadangi dalyką lanko studentai iš skirtingų studijų sričių ir programų, dėstytojas siekia geriau pažinti studentus kaip besimokančius asmenis. Todėl dėstytojas paprašo sukurti dviejų skaidrių įžanginį PowerPoint pranešimą ir paskelbti jį Moodle sistemoje pačioje pradžioje, kai tik dalykas pradedamas dėstyti.

  • Pirmoji skaidrė buvo padalinta į dvi dalis. Pirmoje dalyje daugiausia dėmesio skirta rimtai informacijai - studentų vardams, išsilavinimui ir darbui.

  • Antroji skaidrės pusė buvo skirta studentams pasidalinti savo pomėgiais ir nemėgstamais dalykais. Šios strategijos dėka dėstytojas siekė paskatinti juos apmąstyti savo mokymosi pomėgius.

  • Studentai buvo skatinami pristatyti ir aptarti, kaip jie jaučiasi būdami studentais, broliais / seserimis, anglų kalbos besimokančiaisiais ar specialistais, tuo metu užimančiais atitinkamas pareigas.

Šioje užduotyje studentai turėjo prisistatyti kolegoms ir dėstytojui. Savo prisistatymus jie skelbia diskusijų forume, kuriame gali dalyvauti visi grupės nariai (1 pav.).

1 pav. Studento pristatymo pavyzdys iš anglų kalbos dalyko (Volungevičienė ir kt., 2021, p. 138).


Skaidrių tikslas - daugiau sužinoti apie besimokančiuosius, jų stipriąsias ir silpnąsias puses bei pomėgius. Įvadinės skaidrės ir pristatymai naudingi dėstytojams, norintiems daugiau sužinoti apie studentų kontekstą (šeima, darbas, aistros, profesiniai interesai). Šios informacijos dėka dėstytojas gali paskatinti besimokančiuosius ieškoti temų būsimoms užduotims pagal savo interesus. Priimdamas tokius sprendimus, dėstytojas skatina besimokančiųjų savivaldų mokymąsi, leisdamas jiems patiems planuoti savo mokymąsi arba apmąstyti, kokias temas jie nori nagrinėti užduotyse.

Tarpusavio mokymosi veikla

Kita mokymosi strategija, kurią dėstytojas taiko savo dėstomame dalyka, yra mokymasis bendradarbiaujant su kolegomis. Paprašydamas studentų peržiūrėti kolegų pristatymus pagal tam tikrus kriterijus, dėstytojas didina jų pažintinių žinių ir įgūdžių suvokimą (2 pav.). Studentai turi kritiškai mąstyti, apmąstyti savo pristatymą, palyginti rezultatus ir prireikus priimti sprendimus, kaip pagerinti savo mokymąsi.

2 pav. Tarpusavio vertinimo kriterijų pavyzdys (versta iš Volungevičienė ir kt., 2021, p. 144).


Visą semestrą dėstytojas vertina studentus naudodamas įvairias vertinimo ir savęs vertinimo priemones, pavyzdžiui, diskusijų forumus, kuriuose studentai skatinami apmąstyti ir pateikti grįžtamąjį ryšį kolegoms apie atliktą veiklą ir užduotis.


Mokymosi proceso savirefleksija

Semestro pabaigoje besimokantieji turi apmąstyti savo mokymosi procesą. Tai galima padaryti tęsiant įvadinę veiklą, naudojant skaidres. Besimokantieji kviečiami apmąstyti savo mokymosi patirtį, pagalvoti, ar ir kaip jie mokytųsi ateityje, ir įvertinti savo mokymąsi. Dėstytojas skatina studentus įvertinti mokymosi turinio naudingumą, kas jiems atrodė naudingiausia ir mažiausiai naudinga, galiausiai, kokias mokymosi strategijas ar patirtį jie galėtų pritaikyti studijuodami ateityje. Taikydamas metakognityvines mokymosi strategijas, dėstytojas įtraukia besimokančiuosius į nuolatinę jų mokymosi praktikos refleksiją. Tokie apmąstymai padeda studentams mąstyti apie savo vaidmenį mokymosi procese ir mokymosi bendruomenėje.

Po to, kai studentai pristato pirmo susitikimo pristatymą, jiems pateikiamas refleksijos klausimų sąrašas (3 pav.). Atlikdamas šią užduotį dėstytojas skatina studentus apmąstyti užduoties atlikimo procesą ir įvertinti užduoties vertę.

Kiekvienos užduoties refleksiją sustiprina studentų metakogniciją ir kartu leidžia dėstytojams gauti grįžtamąjį ryšį apie mokymosi dizainą.

3 pav. Reflektyvūs klausimai pateikiami studentams po užduoties atlikimo (versta iš Volungevičienė ir kt., 2021, p. 142).


Testai ir įverčių knygelė

Galiausiai, metakognityvinėms mokymosi strategijoms ir savireguliacijos mokymuisi palaikyti naudojamos savaitinės apklausos ir pažymių/įverčių knygelė. Kiekvieną savaitę apklausos kuriamos naudojant Moodle testų įrankį, o kiekvienai apklausai atlikti nustatomas laikas. Tai leidžia studentams nuosekliai mokytis, planuoti savo mokymąsi, pasitikrinti, ar jie deda pakankamai pastangų, kad pasiektų numatytus mokymosi rezultatus, ir žinoti savo mokymosi pažangą. Įvertinimų knyga leidžia studentams sekti savo pasiekimus ir atitinkamai reguliuoti mokymąsi.


Aktualumas dėstytojams:

Mokymosi plano tobulinimas grindžiamas dažnu užduočių apmąstymu ir tolesne veikla. Dėstytojai kiekvieną semestrą atnaujina dalyko planą ir semestro metu jį pritaiko atsižvelgdami į studentų poreikius, asmenybes ir studijų dalyko ypatumus. Dėstytojo tikslas - išstumti studentus už jų komforto zonos ribų, skatinant juos dalintis savo nuomone, kritiškai vertinti kolegų mokymąsi ir naudoti argumentus. Kiekvieną semestrą naudojamos įvairūs Moodle įrankiai ir kartu dėstytojas kiekvieną semestrą ieško naujų mokymosi dizaino galimybių. Diskusijų forumai, "Padlet" ir grupinio darbo rezultatai leidžia dėstytojams sekti studentų pažangą. Viena naudingiausių Moodle priemonių šiame kurse buvo Padlet, kur diskusijose dalyvavo visi studentai ir dėstytojai. Visos šios priemonės kartu leidžia dėstytojams sekti studentų mokymosi pažangą.


Šaltiniai:

Volungeviciene, A., Tereseviciene, M., & Trepule, E. (2021). Learning Analytics: a Metacognitive Tool to Engage Students. Research study. Sciendo. https://doi.org/10.2478/9788366675643





Last modified: Tuesday, 21 February 2023, 9:30 AM