3.4.5. PORTFELIŲ NAUDOJIMO PRIVALUMAI
Daugelis dėstytojų iš pradžių nesiryžta pradėti naudoti portfelio vertinimo su savo studentų darbais, nes baiminasi, kad studentų portfelių planavimas, rinkimas, saugojimas ir interpretavimas padidins jų darbo krūvį. Tačiau tie, kurie naudojo portfelio vertinimą, teigia, kad portfelių rinkimas ir vertinimas paprastai derina vertinimą ir mokymą, nebūtinai papildomai apkraunant dėstytojus. Bet kodėl vertėtų pakeisti tradicinius testus studentų darbų portfelių vertinimu? Robertas Tierney, Markas Carteris ir Laura Desai (1991) trejus metus tyrinėjo portfelių naudojimą mokyklose, kol apibūdino portfelių naudą, lyginant juos su tradiciniais skaitymo ir rašymo testais. Šių dviejų vertinimo tipų skirtumus galima apibendrinti šioje lentelėje.
Skirtingai nuo testų, portfeliai suteikia galimybę bendradarbiauti tarp studentų, dėstytojų ir net tėvų. Norėdami įtraukti studentus į portfelio kūrimo procesą, dėstytojai gali paprašyti studentų apmąstyti savo darbą ir paprašyti jų pasirinkti geriausią portfelio darbą. Dėstytojai taip pat gali naudoti portfelius, kad padėtų studentams suprasti ir įvertinti mokymosi procesą arba pereiti nuo testų prie kompleksiškesnio vertinimo.
Vertinimo ataskaitos. Pagal geriausią praktiką arba institucinės akreditacijos reikalavimą, studijų programose turi būti apibrėžti studentų mokymosi rezultatai ir reguliariai vertinama, kiek studentai pasiekia numatytus studijų rezultatus. Atskirų programų mokymosi rezultatų vertinimas skiriasi, todėl būtina atkreipti dėmesį į vertinimo ataskaitas. Paprastai jos yra aprašomojo ir analitinio pobūdžio ir pagrįstos struktūrizuotomis gairėmis ir rubrikomis.