Žodynas

Terminas refleksija vartojamas nurodant išgyvento įvykio įvertinimo procesą, siekiant ištirti, įvertinti ir paaiškinti, o tai darant nušviesti mokymą (Reid, 1993). Vienas iš pagrindinių dėstytojų tikslų yra paskatinti studentus įsitraukti į refleksijos procedūras, nes tai gali prisidėti prie mokymosi palengvinimo ir turtingos mokymosi patirties kūrimo, leidžiant besimokantiesiems tapti savarankiškesniems ir prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi (Sharma, 2010).

Skaitmeninio vertinimo srityje studentų vaidmuo vertinime reiškia aktyvų ir atsakingą studentų įsitraukimą tiek į mokymąsi, tiek į vertinimo praktiką. Skirtingai nuo dėstytojo skatinamo, vienpusio grįžtamojo ryšio perdavimo (Pitt, Bearman ir Esterhazy, 2020), studentai dalyvauja dialoginiame procese, ieškodami (o ne tik gaudami) grįžtamojo ryšio iš įvairių šaltinių ir skirtingu metu, susiejant jį su savo patirtimi ir kontekstu ir naudojant jį informuotai ir nepriklausomai pasirenkant savo mokymąsi. Tokia veikla remiasi ugdomuoju ir konstruktyviu grįžtamuoju ryšiu (kuriuo pagrindu studentai gali veikti), peržengiant konkrečias užduotis. 

Šis mokymasis yra pagrįstas studentų skaitmeninių technologijų naudojimu plėtojant bendradarbiavimu pagrįstą veiklą su tarptautiniais bendramoksliais; tai atveria galimybę plačiau dalyvauti akademinio mobilumo programose, kurios paprastai reikalauja geografinio mobilumo.

Tarpusavio grįžtamojo ryšio sąvoka reiškia situaciją, kai grįžtamasis ryšys perduodamas vieno studento kitam, leidžiant studentams aktyviau įsitraukti į mokymosi procesą, susipažinti su vertinimo kriterijais ir lavinti grįžtamojo ryšio raštingumo įgūdžius (Boud, Cohen ir Sampson, 2001).

Tarpusavio vertinimas gali būti apibrėžiamas kaip veikla, kurios metu studentai vertina savo bendramokslių veiklą ar supratimą (Alqassab ir Panadero, 2022; Hoo, Deneen ir Boud, 2022). Darvishi, Khosravi, Sadiq ir Gašević (2022) taip pat patikslina, kad tai apima lygio, vertės ar kokybės arba kitų vienodą statusą turinčių besimokančiųjų veiklos rezultatų specifikaciją (Topping, 2009, p. 20). Tarpusavio vertinimas gali būti susijęs su įvairiais studentų pasiektais rezultatais (pvz., žodiniais pristatymais, esė, aplankais ir kt.) ir gali būti įvairių formatų:  i) internetu arba auditorijoje, ii) individualus (1:1) arba grupinis, iii) atviras arba anonimiškas ir pan. 

Mokymosi rezultatų vertinimas dažniausiai yra siejamas su  apibendrinamuoju vertinimu bei turi didelę svarbą studijų laikotarpio pabaigoje. Pagal apibrėžimą mokymosi rezultatų vertinimas suprantamas kaip studento žinių įvertinimas, kurio pagrindinis tikslas – patikrinti studento įgūdžius ir turinio žinias, įgytas mokymosi proceso metu. Vertinimas atliekamas pagal nurodytus kriterijus, susijusius su tais tam tikrais mokymosi tikslais (Räisänen ir Räkköläinen, 2014).

Vertinimo kriterijai ir rodikliai laikomi gyvybiškai svarbiais elementais užtikrinant vertinimo proceso skaidrumą tiek auditorijoje, tiek TGM aplinkoje. Svarbu, kad tiek studentai, tiek dėstytojai turėtų bendrą supratimą apie tai, kas ir kaip bus vertinama (Jones ir Alcock, 2014). Vertinimo kriterijai yra numatomų mokymosi rezultatų studento mokymosi procese žymenys (Woolf, 2004). Kitaip tariant, ko tikimasi iš studento, kad jis išlaikytų kursą ar įgytų tam tikrą kvalifikaciją. Vertinimo kriterijų sąrašas gali palengvinti vertinimo procedūras, išlaikyti studentų įsitraukimą ir skatinti aktyvesnį požiūrį į mokymąsi ir vertinimą.

Patys terminai skaitmeniniai arba technologijomis grindžiamo vertinimo įrankiai rodo, kad šios priemonės yra bet kokios pagalbinės priemonės, leidžiančios ir palengvinančios studentų mokymosi proceso ir mokymosi rezultatų vertinimą. Skaitmeninės vertinimo priemonės taip pat gali būti naudojamos siekiant palengvinti aktyvų studentų mokymąsi, skatinti bendradarbiavimą ir tarpusavio  mokymąsi, grįžtamojo ryšio teikimą ir vertinimo praktiką. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad skaitmeninės vertinimo priemonės  gali suteikti dėstytojams alternatyvių vertinimo įrankių ir leisti stebėti bei sekti atskiro studento mokymosi pažangą  (McVey, 2016).  Pavyzdžiui, viktorinos ir apklausos, rubrikos, internetiniai testai,  e. žurnalai, e. portfeliai, forumai ir kt.

Tai vertinimo strategija, kuri apjungia daugybę skirtingų vertinimo metodų, kad būtų renkami įrodymai apie studentų kasdienę mokymosi veiklą ir informuojami apie mokymą ir mokymąsi. Labiausiai vyraujantis ugdomojo vertinimo bruožas yra grįžtamojo ryšio teikimas (Bennett, 2011).

Vertinimo užduotys apibrėžiamos kaip bet kokios vertinimo veiklos ar metodai, kurie dažniausiai atliekami mokymosi ciklo pabaigoje ir kurių pagrindinis tikslas yra patikrinti studento turinio žinias (Carless, 2013).