Žodynas

Šios rubrikos yra dvimatės, apimančios vertinimo kriterijus (po vieną kiekvienoje eilutėje) ir našumo lygius (po vieną kiekviename stulpelyje) ir leidžia skirtingai sverti skirtingus komponentus.

Apibendrinamasis vertinimas yra bet kokia vertinimo veikla, dėl kurios gaunamas pažymys arba pažymys, kuris vėliau naudojamas vertinant studento rezultatus. (Iron, 2008, p. 7). 

Studentų reakcija į mokymąsi yra pagrindinis elementas, leidžiantis įvertinti, kaip mokymosi kokybė suvokiama TGM aplinkoje (Nasir, Yaacob ir Ismail, 2019). Pati grįžtamojo ryšio samprata rodo, kad grįžtamasis ryšys yra informacijos šaltinis, reikalingas užduočiai ar studento rezultatams pagerinti, mokymosi elgsenai modifikuoti, arba motyvacijai kelti (Wisniewski ir kt., 2020). Grįžtamasis ryšys yra būtina prasmingos mokymosi patirties sąlyga. 

Grįžtamasis ryšys yra laikomas neatsiejama mokymo/si ir vertinimo procesų dalimi. Grįžtamasis ryšys gali būti teikiami įvairiais būdais. Skaitmeninės mokymosi technologijos gali labai prisidėti prie grįžtamojo ryšio teikimo ir gavimo proceso. Tiesą sakant, pati grįžtamojo ryšio sąvoka reiškia informacijos šaltinį, kuris gali būti naudojamas mokymo(si) ir vertinimo tobulinimo tikslams (Wisniewski ir kt., 2020). Grįžtamąjį ryšį gali teikti bet kurios susijusios suinteresuotosios asmenų grupės (pvz., dėstytojai, studentai, akademinis personalas ir kt.) 

Grįžtamojo ryšio agento sąvoka reiškia bet kokį subjektą (žmogų ar skaitmeninį elementą, pvz., dirbtinį intelektą), kuris įvertina ir stebi, kas vyksta mokymosi požiūriu. Agentais gali būti dėstytojai, bendramoksliai, programinė įranga, įskaitant dirbtinį intelektą ir pan. (Wisniewski ir kt., 2020). 

Sąvoka grįžtamojo ryšio ciklas reiškia procesą, kai studentai pateikia savo užduotis vertinti, tada gauna grįžtamąjį ryšį, po to atitinkamai pakoreguoja užduotį, taip pagerindami savo mokymąsi. Pagrindinis grįžtamojo ryšio praktikos iššūkis yra skatinti studentų mokymąsi, taip dalyvaujant grįžtamojo ryšio cikle (Carless, 2018). Vieno ciklo mokymasis leidžia identifikuoti problemą ar užduotį, o dvigubo ciklo mokymasis papildomai iš naujo įvertina, kaip sprendžiama problema ar užduotis. 

Šio tipo rubrikos yra bendro pobūdžio ir apima skirtingus vertinimo kriterijus (pvz., aiškumą, organizavimą ir mechaniką) tuo pačiu metu vienoje veiklos lygių skalėje, remiantis bendru studento darbo vertinimu.

 Į mokymąsi orientuoto vertinimo idėja yra susijusi su vertinimo strategija, kuri yra paremta ugdomojo vertinimo vertybėmis, tačiau taip pat apjungia ir apibendrinamojo vertinimo strategijos elementus, kad būtų gerinimas besimokančių mokymąsis (Carless, 2015). 

Gebėjimų vertinimo įvertinimas leidžia nustatyti asmens stipriąsias ir silpnąsias puses. Pagrindinis šio vertinimo tikslas – nustatyti studentų spragas ir atitinkamai pakoreguoti mokymosi veiklą, taip pat išryškinti studentų stipriąsias puses ir panaudoti jas kitų besimokančiųjų tobulėjimui.

Iššūkiais pagrįstas mokymasis reiškia socio-techninės problemos identifikavimą, analizę ir sprendimo sukūrimą. Mokymosi patirtis grindžiama daugiadisciplininiu ir bendradarbiavimo darbu (su skirtingomis suinteresuotosiomis asmenų grupėmis are atskirais individais), siekiant sukurti aplinkos, socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu tvarų sprendimą (Kohn Rådberg, Lundqvist, Malmqvist ir Hagvall Svensson, 2020).

Komandinis mokymasis apima veiksmų seką, apimančią individualų darbą, komandinį darbą ir tiesioginį grįžtamąjį ryšį. Tai reiškia individualų studento pasirengimą prieš mokymosi sesiją, po kurio atliekamas testas, į kurį studentai atsako du kartus, pirmiausia individualiai (iRAT žingsnis), o paskui grupinėje aplinkoje (tRAT žingsnis).

Tai yra pedagoginė praktika, kai mokymo, mokymosi ir vertinimo veikla yra tiesiogiai susieta su numatomais mokymosi rezultatais, siekiant palengvinti studentų mokymąsi (Biggs ir Tang, 2007). 

Apibrėžiamas kaip greitų ir tinkamų peržiūrų ar mokymosi pasiūlymų teikimas, pagrįstas konkrečiomis užduotimis ar užduotimis. Konstruktyvus grįžtamasis ryšys apima probleminių sričių nustatymą, skatinimą klausti ir galimų pasiūlymų ir (arba) sprendimų teikimą. Skaitmeninėje aplinkoje grįžtamojo ryšio teikimą galima palengvinti naudojant tam tikrus aplinkos siūlomus įrankius. (Chingas, 2014 m.; Chen, Hung ir Fang, 2015 m.).

Mokymosi rezultatus galima apibūdinti kaip teiginius ar paaiškinimus apie tai, ką besimokantysis žinos, supras ir galės daryti, kai įsitrauks į mokymosi veiklą ir ją sėkmingai užbaigs. Pagal apibrėžimą mokymosi rezultatai apima šiuos elementus: nuostatas, elgesį, įgūdžius ir vertybes. (Biggs ir Tang, 2007). 

Ši sąvoka dažnai reiškia duomenų apie studentų mokymąsi švietimo aplinkoje (pvz., virtualioje mokymosi aplinkoje) rinkimo ir analizės procesą, siekiant priimti pagrįstus sprendimus apie studento mokymąsi. Be to, tai leidžia dėstytojams pritaikyti instrukcijas arba imtis konkrečių pedagoginių priemonių ir intervencijų, kad palengvintų studentų mokymąsi ir padėtų jiems pasiekti numatytus mokymosi rezultatus (Reister ir Blanchard, 2020). Kitaip tariant, pažangos stebėjimas gali būti suprantamas kaip eilė procedūrų, skirtų įvertinti, kaip ir kiek studentai išmoko ir ar jie pasiekė numatytus mokymosi rezultatus per tam tikrą laikotarpį. Galiausiai reikia paminėti, kad mokymosi pažangą gali stebėti ir dėstytojai, ir patys studentai.

portfelius galima apibrėžti kaip tikslingą studentų darbų rinkinį, kuriame parodomos studento pastangos, pažanga ir pasiekimai vienoje ar keliose srityse (Paulson, Paulson ir Meyer, 1991, p. 60). Portfelis yra galingas vertinimo įrankis, nes jis pagrįstas sistemingu studento darbų rinkiniu. Be to, kad portfeliai atspindi daugybę kompetencijų, jie taip pat gali skirtis savo išvaizda, stiliumi ar pateikimu, taip įrodydami studentų pasiekimus, susijusius su iš anksto numatytais mokymosi rezultatais.

Rubrika yra vertinimo priemonė, naudojama vertinant kriterijais ir atsižvelgiant į veiklos lygius. Ji gali būti naudojama bet kokiam studentų veiklos elementui pažymėti – nuo dalyvavimo užsiėmime iki užduočių pateikimo, nepaisant pastarųjų formatonuo rašytinio iki žodinio iki vaizdinio. 

Moodle veiklos modulis arba įrankis, skirtas įsivertinimui ar tarpusavio vertinimui, leidžiantis paskirstyti užduotis, apibrėžti grįžtamojo ryšio strategijas, palengvinti įvertinimą ir rinkti duomenis (Irwin, 2019).

Skaitmeninio vertinimo srityje skaidrumas reiškia atvirumą ir dalijimąsi aiškiais vertinimo kriterijais su studentais, užtikrinant, kad jie suprastų mokymosi rezultatus ir rodiklius bei ryšį tarp jų. Skaidrumas ne tik prisideda prie atskaitomybės, bet ir sustiprina studentų dalyvavimą mokymo ir mokymosi procesuose bei savireguliacinį mokymąsi, nes aiškiai nubrėžia tikslus, strategijas ir vertinimo schemas, apie kurias turi būti pranešama laiku ir kurie taip pat turi būti aptariami su studentais.

Procesas, kurio metu besimokantieji yra skatinami teikti grįžtamąjį ryšį apie mokymo(si) procesą, kad apmąstytų savo mokymosi sėkmę ir rūpesčius, siekiant koreguoti ir tobulinti pedagogines strategijas bei užtikrinti bendrą ugdymo kokybę. Be to, studentų gali būti paprašyta pateikti grįžtamąjį ryšį apie savo mokymo(si) ir vertinimo procesus, siekiant juos įtraukti į savirefleksijos praktiką ir skatinti savireguliacinį mokymąsi ir metakognityvinių įgūdžių ugdymą.

Terminas refleksija vartojamas nurodant išgyvento įvykio įvertinimo procesą, siekiant ištirti, įvertinti ir paaiškinti, o tai darant nušviesti mokymą (Reid, 1993). Vienas iš pagrindinių dėstytojų tikslų yra paskatinti studentus įsitraukti į refleksijos procedūras, nes tai gali prisidėti prie mokymosi palengvinimo ir turtingos mokymosi patirties kūrimo, leidžiant besimokantiesiems tapti savarankiškesniems ir prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi (Sharma, 2010).

Skaitmeninio vertinimo srityje studentų vaidmuo vertinime reiškia aktyvų ir atsakingą studentų įsitraukimą tiek į mokymąsi, tiek į vertinimo praktiką. Skirtingai nuo dėstytojo skatinamo, vienpusio grįžtamojo ryšio perdavimo (Pitt, Bearman ir Esterhazy, 2020), studentai dalyvauja dialoginiame procese, ieškodami (o ne tik gaudami) grįžtamojo ryšio iš įvairių šaltinių ir skirtingu metu, susiejant jį su savo patirtimi ir kontekstu ir naudojant jį informuotai ir nepriklausomai pasirenkant savo mokymąsi. Tokia veikla remiasi ugdomuoju ir konstruktyviu grįžtamuoju ryšiu (kuriuo pagrindu studentai gali veikti), peržengiant konkrečias užduotis. 

Šis mokymasis yra pagrįstas studentų skaitmeninių technologijų naudojimu plėtojant bendradarbiavimu pagrįstą veiklą su tarptautiniais bendramoksliais; tai atveria galimybę plačiau dalyvauti akademinio mobilumo programose, kurios paprastai reikalauja geografinio mobilumo.

Tarpusavio grįžtamojo ryšio sąvoka reiškia situaciją, kai grįžtamasis ryšys perduodamas vieno studento kitam, leidžiant studentams aktyviau įsitraukti į mokymosi procesą, susipažinti su vertinimo kriterijais ir lavinti grįžtamojo ryšio raštingumo įgūdžius (Boud, Cohen ir Sampson, 2001).

Tarpusavio vertinimas gali būti apibrėžiamas kaip veikla, kurios metu studentai vertina savo bendramokslių veiklą ar supratimą (Alqassab ir Panadero, 2022; Hoo, Deneen ir Boud, 2022). Darvishi, Khosravi, Sadiq ir Gašević (2022) taip pat patikslina, kad tai apima lygio, vertės ar kokybės arba kitų vienodą statusą turinčių besimokančiųjų veiklos rezultatų specifikaciją (Topping, 2009, p. 20). Tarpusavio vertinimas gali būti susijęs su įvairiais studentų pasiektais rezultatais (pvz., žodiniais pristatymais, esė, aplankais ir kt.) ir gali būti įvairių formatų:  i) internetu arba auditorijoje, ii) individualus (1:1) arba grupinis, iii) atviras arba anonimiškas ir pan. 

Mokymosi rezultatų vertinimas dažniausiai yra siejamas su  apibendrinamuoju vertinimu bei turi didelę svarbą studijų laikotarpio pabaigoje. Pagal apibrėžimą mokymosi rezultatų vertinimas suprantamas kaip studento žinių įvertinimas, kurio pagrindinis tikslas – patikrinti studento įgūdžius ir turinio žinias, įgytas mokymosi proceso metu. Vertinimas atliekamas pagal nurodytus kriterijus, susijusius su tais tam tikrais mokymosi tikslais (Räisänen ir Räkköläinen, 2014).

Vertinimo kriterijai ir rodikliai laikomi gyvybiškai svarbiais elementais užtikrinant vertinimo proceso skaidrumą tiek auditorijoje, tiek TGM aplinkoje. Svarbu, kad tiek studentai, tiek dėstytojai turėtų bendrą supratimą apie tai, kas ir kaip bus vertinama (Jones ir Alcock, 2014). Vertinimo kriterijai yra numatomų mokymosi rezultatų studento mokymosi procese žymenys (Woolf, 2004). Kitaip tariant, ko tikimasi iš studento, kad jis išlaikytų kursą ar įgytų tam tikrą kvalifikaciją. Vertinimo kriterijų sąrašas gali palengvinti vertinimo procedūras, išlaikyti studentų įsitraukimą ir skatinti aktyvesnį požiūrį į mokymąsi ir vertinimą.

Patys terminai skaitmeniniai arba technologijomis grindžiamo vertinimo įrankiai rodo, kad šios priemonės yra bet kokios pagalbinės priemonės, leidžiančios ir palengvinančios studentų mokymosi proceso ir mokymosi rezultatų vertinimą. Skaitmeninės vertinimo priemonės taip pat gali būti naudojamos siekiant palengvinti aktyvų studentų mokymąsi, skatinti bendradarbiavimą ir tarpusavio  mokymąsi, grįžtamojo ryšio teikimą ir vertinimo praktiką. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad skaitmeninės vertinimo priemonės  gali suteikti dėstytojams alternatyvių vertinimo įrankių ir leisti stebėti bei sekti atskiro studento mokymosi pažangą  (McVey, 2016).  Pavyzdžiui, viktorinos ir apklausos, rubrikos, internetiniai testai,  e. žurnalai, e. portfeliai, forumai ir kt.

Tai vertinimo strategija, kuri apjungia daugybę skirtingų vertinimo metodų, kad būtų renkami įrodymai apie studentų kasdienę mokymosi veiklą ir informuojami apie mokymą ir mokymąsi. Labiausiai vyraujantis ugdomojo vertinimo bruožas yra grįžtamojo ryšio teikimas (Bennett, 2011).

Vertinimo užduotys apibrėžiamos kaip bet kokios vertinimo veiklos ar metodai, kurie dažniausiai atliekami mokymosi ciklo pabaigoje ir kurių pagrindinis tikslas yra patikrinti studento turinio žinias (Carless, 2013). 

Vertybės lemia individų elgesį ir nurodo įsitikinimus, skatinančius juos elgtis tam tikru būdu. Švietimo kontekste ypač svarbu ugdyti ir vertinti: i) asmenines vertybes, kurias asmenys laiko svarbiausiomis ir kurias jie demonstruoja kasdieniame gyvenime (pvz., kūrybiškumas, nuolankumas, sąžiningumas, atjauta, nesavanaudiškumas ar draugystė); ii) santykių vertybės, kurios atsispindi individų sąveikoje su kitu (pvz., pasitikėjimas, dosnumas, empatija ir tarpkultūrinis bendravimas); ir iii) visuomenės (arba pasaulinės) vertybės, nurodančios, kaip asmenys yra susiję su visuomene (pvz., aplinkosauginis sąmoningumas ir atskaitomybė, sąžiningumas, orumas, asmens teisės, bendruomenė ir socialinė atsakomybė). 

Vis aktualiau tampa įvertinti, kaip studentai konstruoja naujas žinias, integruodami jas su ankstesnėmis žiniomis. Tai galima įvertinti plėtojant veiklas, kurios skatina samprotavimą, taip pat analitinį ir kritinį mąstymą.